paleistlūpis

paleistlū̃pis, -ė smob., adj. (2) kas atvėpusla apatine lūpa, ištižėlis: Aš savo Lėnės į Abromaičių tą paleistlūpę Lizę tikrai nemainyčiau I.Simon. Nekas jis vyras, toks paleistlū̃pis Skr. Eik eik, paleistlū̃pi, ką tu išmanai! Vvr.